Kodėl ir kaip saugoti odą saulėje

Saulės ir UV spindulių poveikis odai

Oda yra didžiausias žmogaus kūno organas, sudarantis apie 15 proc. kūno masės. Tai svarbus organizmo barjeras, per kurį vyksta žmogaus kūno sąlytis su aplinka. Todėl odos biologinės ir fizinės charakteristikos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant atsparumą aplinkos veiksniams, tokiems kaip įvairūs infekcinių ligų sukėlėjai, cheminės medžiagos ir, žinoma, UV spinduliai.

Saulės spinduliuotę sudaro įvairaus ilgio spinduliai – infraraudonieji (IR), matoma šviesa ir ultravioletinė spinduliuotė. Infraraudonieji spinduliai – tai 700 nm – 1 mm ilgio bangos, turinčios šiluminį efektą. Jie sukelia trumpalaikį odos paraudimą, gali lemti skausmą, dėl pakilusios odos temperatūros,  gali sukelti ląstelių DNR pažeidimus, citotoksines reakcijas bei ląstelių oksidacinį stresą. Manoma, kad gali dalyvauti odos fotosenėjimo reakcijose, tačiau šie duomenys yra kontraversiški. Matoma šviesa – tai žmogaus akiai matomi 400-700 nm spinduliai. Jie odoje sukelia jos paraudimą, pigmentaciją, laisvųjų radikalų gamybą bei DNR pažaidas. Matomos šviesos sukeliama odos pigmentacija yra labiau būdinga IV-VI odos tipui pagal Fitzpatriką. UV spinduliuotė neigiamai veikia odą, skatindama odos fotosenėjimą, sukeldama odos nudegimus, priešvėžinius ir vėžinius pažeidimus, provokuodama fotodermatozes bei imuninės sistemos slopinimą. Pagal elektrofizines savybes, yra skiriami trys UV spinduliuotės tipai: UVA, UVB, ir UVC. Ozono sluoksnis sugeria 100 proc. UVC, 90 proc. UVB, bet tik labai nedaug UVA. Kiekvienam šių UV komponentų būdingi įvairūs poveikiai ląstelėms, audiniams ir molekulėms.

• UVA spinduliai turi ilgiausias bangas (320–400 nm), tačiau pasižymi mažiausia energija lyginant su kitais UV spinduliais. Jie skverbiasi iki poodinio odos sluoksnio, lemia įvairių struktūrinių baltymų (pvz.: kolageno, elastino) pakitimus, dėl ko yra skatinimas odos senėjimas bei odos raukšlių formavimasis. Taip pat UVA lemia laisvųjų radikalų susidarymą, kas lemia baltymų ir DNR irimą. Kadangi UVA spinduliai yra skvarbūs, jie taip pat lemia odos vietinę imunosupresiją bei odos vėžių vystymąsi.
• UVB spinduliai turi šiek tiek daugiau energijos nei UVA spinduliai. Jie gali tiesiogiai pažeisti odos ląstelėse esančią DNR, dėl ko yra skatinamas onkogenezės procesas odoje. Taip pat UVB spinduliai veikdami epidermį lemia odos nudegimus bei padidėjusią odos pigmentaciją. Taip pat šie spinduliai dalyvauja ir skatina vitamino D gamybą odoje, tačiau neigiamai veikia vietinę odos imuninę sistemą.
• UVC spinduliams būdingos trumpiausios bangos (100–280 nm) ir didžiausia energija, lyginant su kitais dviem UV spindulių tipais. UVC spinduliuotė odai yra pavojingiausia, nes jai yra būdingas didžiausias mutageniškumas bei šie spinduliai sukelia stipriausius odos nudegimus. Tačiau jie natūraliai nedaro odai pažaidos, nes visi šie spinduliai yra sulaikomi ozono sluoksnio.

Aplinkos UV spinduliuotės poveikis priklauso nuo geografinės padėties, kuri, savo ruožtu, lemia saulės šviesos intensyvumą konkrečioje planetos vietoje. Atmosferos dalelės gali atspindėti, skaidyti ir slopinti UV spindulius, todėl UV dozė aplinkoje priklauso nuo to, kiek atmosferos UV spinduliai turi įveikti. Dėl šios priežasties UV dozės yra didesnės arčiau pusiaujo (prie pusiaujo saulės spinduliai patenka ant Žemės stačiausiu kampu), aukštesnėse vietovėse, taip pat esant mažam debesuotumui ar kietųjų dalelių sluoksniui. Žmogui tenkanti UV dozė priklauso ne tik nuo saulės spinduliuotės stiprumo, bet ir nuo to, kiek laiko praleidžiama lauke dirbant ar poilsiaujant bei nuo UV apsaugančių drabužių, apdangalų ir apsauginių kosmetinių priemonių nuo saulės naudojimo. Vietovėse arčiau pusiaujo paprastai yra šilta, todėl čia žmonės dažniau vyksta atostogauti ir ilsėtis, o vietiniai dažniausiai dirba lauke, vilkėdami lengvus, mažiau nuo saulės apšvietos apsaugančius drabužius, todėl jų kūno oda gauna daugiau saulės spindulių. Atitinkamai, jie gauna žymiai didesnes UV spindulių dozes iš aplinkos nei vidutinių platumų gyventojai.

UV spindulių stiprumą lemiantys veiksniai

Ultravioletinių (UV) spindulių poveikis odai

UV spinduliai įvairiai veikia odos fiziologiją. Odos reakcijos į UV spindulius, skirstomos į ūmias ir lėtines reakcijas:

• Ūmios odos reakcijos – odos paraudimas/uždegimas (odos nudegimas saulėje), pigmentacija (įdegis), imuninės sistemos supresija
• Lėtinės odos reakcijos – kancerogenezė ir fotosenėjimas

Vienas iš akivaizdžių ūmių UV poveikių odai yra sukeltas uždegimas (odos nudegimas saulėje). UVB spinduliai sužadina daugybę citokinų, vazoaktyvių ir neuroaktyvių mediatorių odoje, sukeldami bendrą uždegiminį atsaką ir, atitinkamai, odos nudegimą. Jei UV spindulių dozė viršija pažaidos slenkstį, keratinocitai suaktyvina apoptotinius mechanizmus ir žūsta – oda lupasi. UV spindulių poveikyje odoje aktyvinama odos adaptyvioji melanizacija, geriau žinoma kaip odos įdegis. UV spinduliai skatina didesnę melanino gamybą ir kaupimąsi epidermyje. Tai yra svarbus fiziologinis atsakas, nes melaninas apsaugo odą nuo tolesnio UV sukeliamo pažeidimo, o šio mechanizmo sutrikimai yra siejami su odos vėžio vystymusi.

Vis dėlto, didžiausią pavojų sveikatai kelia UV spindulių provokuojami onkologiniai procesai odoje (fotokarcinogenezė). UV spinduliai skatindami reaktyvių deguonies formų, susidarymą, lemia ląstelių DNR pažeidimus ir įvairių mutacijų atsiradimą odos ląstelėse. Paprastai skiriamos dvi pagrindinės odos vėžio grupės: melanoma ir nemelanominiai odos vėžiai (pvz.: bazinių ląstelių karcinoma, plokščialąstelinė karcinoma ir kiti). Nustatyta, kad UV spinduliuotė sukelia beveik 65 proc. melanomos ir 90 proc. nemelanominių odos vėžių susirgimų. Kita lėtinė UV spindulių sukeliama reakcija – fotosenėjimas. Ilgalaikiame UV spindulių poveikyje oda greičiau raukšlėjasi, sausėja, didėja jos pigmentacija, daugėja išsiplėtusių kraujagyslių odoje, mažėja odos elastingumas. Šį procesą skatina tiek UVB spinduliai, kurie pažeidžia riebalinį odos sluoksnį, tiek UVA, kurie stiprina pastarųjų poveikį ir ardo jungiamąjį audinį.

Tačiau be neigiamo UV spinduliuotės poveikio odai, ši spinduliuotė turi ir teigiamų efektų žmogaus organizmui:

• Stimuliuoja vitamino D gamybą – jis yra itin svarbus organizmo imunitetui bei depresijos prevencijai, daugelio organizmo sistemų funkcijos palaikymui: kaulų ir raumenų, nervų sistemos, reguliuoja insulino kiekius, todėl svarbus diabeto kontrolei, gerina širdies ir kraujagyslių bei plaučių funkciją, svarbus dantų sveikatai, sumažina riziką sirgti kaip kuriomis ligomis (pvz.: cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija), slopina vėžinius procesus organizme
• Mažina stresą bei įtampą
• Gerina nuotaiką ir energingumą
• Skatina protinę veiklą
• Gerina kai kurių odos ligų būklę (pvz.: psoriazės, atopinio dermatito)

Odos nudegimų nuo saulės gydymas

Žinoma, pirmiausia yra svarbi prevencija, norint išvengti odos nudegimų saulėje ir neigiamo UV spindulių poveikio odai. Nors dauguma nudegimų nuo saulės yra skausmingi, jie nekelia pavojaus gyvybei, o jų gydymas daugiausia yra simptominis. Svarbu žinoti, kad pasikartojantys ir stiprūs odos nudegimai, ypač vaikystėje ar paauglystėje, didina riziką susirgti odos melanoma. Tyrimų duomenimis 5 nudegimai saulėje gali padidinti melanomos riziką nuo 20 iki 80 proc.

Pirmiausia, pajutus nudegimą saulėje, svarbu nudegusias vietas pridengti nuo saulės, taip pat pasitraukti į saulės neapšviestą vietą. Skausmo ir odos uždegimo mažinimui, rekomenduojama vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU), kurie slopina prostaglandinų gamybą ir taip palengvina skausmą. Laikiną palengvėjimą taip pat suteikia ant nudegimo vietos pridėtas šaltas kompresas. Taip pat rekomenduojama, esant stipriam odos paraudimui ar persikaitinus saulėje, vartoti pakankamą kiekį skysčių, kad atkurti reikiamą skysčių balansą organizme. Taip pat svarbu odą tinkamai drėkinti. Rekomenduojama rinktis lengvos konsistencijos, odą raminančių medžiagų turinčius kremus ar losjonus su alijošiumi (aloe vera) ar dekspantenoliu, nes jos papildomai lengvina nudegimų nuo saulės simptomus bei ramina odą. Saulės nudegimams gydyti, nerekomenduojama naudoti antiseptinių purškiklių ar kremų, nes jų sudėtyje yra agresyvių odai medžiagų, galinčių sukelti odos dermatitą ar dar labiau sudirginti odą.

Esant sunkiems nudegimams nuo saulės, kuomet nudegimų vietose formuojasi didelės pūslės, stebimi infekcijos požymiai, atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis, dezorientacija, mieguistumas, ar siekiant suvaldyti didelį skausmą, gali būti reikalinga medikų priežiūra ar net hospitalizacija į ligoninę.

Atsargumo patarimai dėl saulės poveikio

• Reiktų vengti sąmoningo deginimosi. Taip pat reiktų vengti būti lauke intensyviausios ultravioletinės spinduliuotės valandomis (nuo 10:00 val. iki 16:00 val.). Rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti pavėsyje, o ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. Reiktų nepamiršti, kad saulės šviesa atsimuša nuo ją atspindinčių paviršių ir gali pasiekti odą net būnant po skėčiu ar medžiu. Ypač būti atsargiems sportuojant ir ilgiau būnant ant vandens.
• Reiktų vengti nudegimų nuo saulės. Daugiau nei 5 nudegimai nuo saulės dvigubai padidina odos vėžio riziką.
• Visada reiktų prieš einant į lauką naudoti kremus nuo saulės, kurių apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) >30 kūnui o veidui – > 50 SPF. Apsaugos nuo saulės priemonę pakankamai gausiai tepti ant odos vientisa plėvele likus 30 minučių iki išėjimo į saulės šviesą. Pakankamas kiekis – 2 mg/cm2, t.y. apie 30 ml visam kūnui. Apsaugos nuo saulės priemonę tepti pakartotinai kas 2 valandas arba po prakaitavimo ar maudymosi. Reiktų rinktis plataus spektro apsaugos nuo saulės priemones, skirtas apsaugoti tiek nuo UV-A, tiek nuo UV-B spindulių ir būtinai tepti dažnai praleidžiamas vietas: lūpas, ausis, sritis aplink akis, kaklą, galvos odą, rankas ir kojas.
• Būnant tiesioginiuose saulės spinduliuose ar dirbant, visada reiktų dėvėti standžiai austo natūralaus šviesaus audinio drabužius ilgomis rankovėmis bei dengiančius kuo daugiau odos ploto. Taip pat rekomenduojama dėvėti galvos apdangalą bei akinius nuo saulės su apsauga nuo UV spindulių.
• Vaikai ir saulė – reiktų nepamiršti, kad iki 3 m. amžiaus vaikams nereiktų leisti būti ant saulės ir degintis. Būtina būnant ant saulės vaikus aprengti drabužėliais, dengiančiais kuo didesnį odos plotą bei naudoti apsauginius kremus nuo saulės, skirtus vaikams. Nesisaugant didžiausias kiekis saulės spindulių yra gaunamas vaikystėje ir paauglystėje. O nudegimai vaikystėje, yra vienas didžiausių rizikos veiksnių vėliau susirgti odos vėžiu ir melanoma.
• Dirbtinis įdegis: nerekomenduojama lankytis soliariumuose. Jie yra pavojingesni nei saulės spinduliai. Reguliarai lankantis soliariumuose, padidinama rizika susirgti odos ir akių melanoma net iki 75 proc.
• Savaiminio įdegio kremai, losjonai, putos ar servetėlės – saugus būdas įgauti odos atspalvį. Tačiau reiktų nepamiršti, kad naudojant savaiminio įdegio produktus, jie neatstoja natūralios melanino apsaugos nuo saulės, o paprastai jie neturi ar turi mažą apsaugą nuo ultravioletinių spindulių.
• Profilaktika: bent kartą per mėnesį rekomenduojama apžiūrėti savo odą ir apgamų pokyčius nuo galvos iki kojų. Apžiūrai galima naudoti veidrodžius arba paprašyti artimojo žmogaus, kad papildomai įvertintų kūno odos vietas, kurias pačiam yra sunku apsižiūrėti. Taip pat reiktų nepamiršti, kad kartą per metus, odą ir jos darinius turėtų apžiūrėti ir gydytojas dermatovenerologas.
• Būtina kreiptis į specialistus, jeigu pastebima negyjančių žaizdelių, o ypač atsiradus naujiems apgamams, kurie staigiai auga arba pastebėjus senųjų pakitimams pagal ABCDE taisyklę (jie padidėjo, atsirado neįprastų požymių, tapo asimetriški, pakito spalva, iškilo, pasidarė skausmingi, niežtintys ar kraujuoja).

Literatūros šaltiniai:

1. Jean Kanitakis. Anatomy, histology and immunohistochemistry of normal human skin. European Journal of Dermatology. Volume 12, issue 4, July – August 2002.
2. Jean J Bolognia and Seth J Orlow. 65 chapter: Melanocyte Biology. In: Jean L Bolognia, Joseph L Jorizzo and Ronald P Rapini. Dermatology 2-Volume Set. June 2003.
3. Mitra, D.; Luo, X.; Morgan, A.; Wang, J.; Hoang, M.P.; Lo, J.; Guerrero, C.R.; Lennerz, J.K.; Mihm, M.C.; Wargo, J.A.; et al. An ultraviolet-radiation-independent pathway to melanoma carcinogenesis in the red hair/fair skin background. Nature 2012, 491, 449–453.
4. Antony R. Young, Joel Claveau, Ana Beatris Rossi. Ultraviolet radiation and the skin: Photobiology and sunscreen photoprotection. Journal of the American Academy of Dermatology. Volume 76, Issue 3, Supplement 1, March 2017, Pages S100-S109.
5. Yasuhiro Matsumura, Honnavara N Ananthaswamy. Toxic effects of ultraviolet radiation on the skin. Toxicology and Applied Pharmacology. Volume 195, Issue 3, 15 March 2004, Pages 298-308.
6. https://emedicine.medscape.com/article/773203-treatment#d2
7. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/sunburn/diagnosis-treatment/drc-20355928
8. Han A; Maibach HI. Management of acute sunburn. Am J Clin Dermatol.  2004; 5(1):39-47