Cheilitai – lūpų perštėjimas ir įtrūkimai – nesaldus rudens ir žiemos prieskonis
Gyd. Andrė Lideikaitė, gyd. Giedrė Šaltmerė, prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė
Cheilitas – ūminis arba lėtinis lūpų uždegimas, dažniausiai apimantis lūpų raudonį ir jo kraštą, tačiau gali pažeisti ir aplinkinę lūpų odą ar burnos gleivinę.
Cheilitą gali sukelti daugybė endogeninių ar egzogeninių veiksnių, kurių dažniausi atopinis dermatitas, kontaktiniai, iritaciniai dirgikliai ar alergenai, lėtinis saulės poveikis ir infekcija. Antrinis lūpų pažeidimas gali atsirasti sergant kitomis odos ar organizmo ligomis (pvz.: plokščiąja kerplige, raudonąja vilklige, autoimuninėmis pūslinėmis ligomis, Krono liga, sarkoidoze ar mitybos nepakankamumu).
Cheilitų klasifikacija
Egzeminis cheilitas
Pats dažniausias tipas, jam priskiriami iritacinis, alerginis kontaktinis ir atopinis cheilitai. Pasireiškia lūpų sausumu, pleiskanojimu, paraudimu ir įtrūkimais. Pacientus vargina lūpų deginimas ir niežėjimas. Gali prasidėti dėl įvairių vidinių ir išorinių faktorių.
- Iritacinis kontaktinis cheilitas. Dažniausias cheilito tipas, apimantis tiek viršutinę, tiek ir apatinę lūpas, galintis pažeisti aplinkinę lūpų odą. Dažniausia priežastis – lėtinis lūpų laižymas, ypač būdingas mažiems vaikams. Kitos priežastys – šaltis, maža aplinkos drėgmė, vėjas, irituojančios medžiagos lūpdažiuose, maiste (daž citrusiniai vaisiai, ananasai, pomidorai ir kt.), burnos higienos priemonėse.
- Alerginis kontaktinis cheilitas. Jam būdingas abiejų lūpų paraudimas, pleiskanojimas, niežėjimas, deginimas, pažeidimas gali apimti ir aplinkinę odą apie lū Taip pat retesniais atvejais, gali atsirasti lūpų patinimas, susidaryti pūslelės ar paviršinės erozijos. Atsižvelgiant į alergeno šaltinius, bėrimai gali atsirasti ir kitose kūno vietose. Alerginį kontaktinį cheilitą lemia lėto tipo hiperjautrumo reakcija alergenams, kontaktuojantiems su lūpomis. Moterims pasireiškia dažniau nei vyrams, greičiausiai dėl dažnesnio kosmetikos priemonių – lūpdažių, lūpų balzamų, apsauginių kremų nuo saulės, nagų lako, makiažo naudojimo. Kitos priežastys – burnos higienos priemonės, maisto produktai (pvz. mangai, citrusiniai vaisiai, cinamonas).
- Atopinis cheilitas. Šis cheilitas yra būdingas sergantiems atopiniu dermatitu. Atopinis cheilitas pasireiškia lūpų paraudimu, sausumu, pleiskanojimu ir sutrūkinėjimu. Kliniškai panašus į iritacinį ar alerginį kontaktinį cheilitą.
Diagnozuojant egzeminį cheilitą labai svarbi anamnezė (atopinė šeimos anamnezė, naudojamos kosmetikos, higienos priemonės ir kita), objektyvios apžiūros duomenys, neretai skiriami alerginiai odos LOPO testai, siekiant nustatyti kokioms medžiagoms asmuo gali būti alergiškas. Egzeminio cheilito atveju biopsija rekomenduojama tik, jei cheilitas yra atsparus gydymui, pasireiškia eroziniais, kraujuojančiais pažeidimais, skausmu, atsiranda hiperkeratozių. Pati svarbiausia gydymo dalis yra šalinti cheilitą provokuojančias priežastis. Gydymui naudojamos odos barjerą atstatančios ir epitelizaciją skatinančios priemonės. Taip pat gliukokortikoidiniai vietinio poveikio preparatai.
Su retinoidais susijęs cheilitas
Dėl retinoidų (dažniausiai isotretinoino) vartojimo atsiranda lūpų sausumas, pleiskanojimas, paraudimas, įtrūkimai. Gali būti pažeisti ir lūpų Cheilito sunkumo laipsnis tiesiogiai priklauso nuo retinoidų dozės. Gydymas simptominis – emolientai, drėkinantys kremai, lūpų balzamas. Nutraukus retinoidų vartojimą, lūpų pažeidimai praeina.
Aktininis cheilitas
Prekancerogeninė būklė, sukeliama lėtinės saulės ekspozicijos. Labiau būdinga žmonėms, gyvenantiems karšto ir sauso klimato geografinėse zonose, lauko darbininkams bei šviesaus odos fototipo žmonė Dažniau nei kitų sričių aktininės keratozės progresuoja į plokščialąstelinę karcinomą. Aktininis cheilitas pasireiškia sausu ir pleiskanojančiu židinėliu apatinėje lūpoje. Pažengęs aktininis cheilitas – atrofija, lūpų paraudimu, patinimu, hiperkeratoze, išopėjimu ir šašais. Gydymui gali būti naudojama krioterapija, imikvimodas, 5 proc. fluoruracilas, fotodinaminė terapija (FDT), sunkiais atvejais – abliacija CO2 lazeriu.
Retesni cheilitų tipai:
- Eksfoliacinis cheilitas. Retas cheilitų tipas. Tai yra lėtinis, paviršinis uždegiminis cheilitas, pasireiškiantis hiperkeratoze, lupimusi, šašų susidarymu lūpų srityje. Kai kurie pacientai šią būklę apibūdina kaip nuolat suskeldėjusias lūpas. Etiologija iki galo nėra aiški, manoma, kad dėl dažno laižymo ir kramtymo. Šio cheilito gydymas yra sunkus, naudojami drėkinantys kremai ir tepalai lūpoms, vietiniai gliukokortikoidiniai prieparatai, kalcineurino inhibitorių preparatai, antidepresantai. Yra duomenų, kad gydymui gali būti naudojamas eksimerinis lazeris ar UVB fototerapija.
- Plazminių ląstelių cheilitas. Retas, gerybinis, uždegiminis lūpų uždegimas, pasireiškiantis aiškių ribų sustorėjusiomis, tvirtomis ar erozuotomis eriteminėmis plokštelėmis dažniausiai apatinės lūpos srityje. Gali būti pažeistos ir kitos gleivinės – makšties, dantenų, burnos gleivinė, viršutiniai kvėpavimo takai. Šiam chelitui diagnozuoti turi būti atliekama pažeidimo biopsija ir histologinis ištyrimas. Gydymas yra sudėtingas. Gali būti naudojami vietinio pobūdžio gliukokortikoidiniai preparatai, injekcijos, kalcineurino inhibitoriai, antibakteriniai vaistai, sisteminiai vaistai, tokie kaip, ciklosporinas, grizeofulvinas, taip pat eksimerinis lazeris.
- Glandulinis cheilitas. Retas, lėtinis, uždegiminis lūpų pažeidimas, įtraukiantis ir mažąsias apatinės lūpos seilių liaukas. Dažniausiai pasireiškia vyresniems vyrams, tačiau taip pat gali atsirasti ir jauniems asmenims bei moterims. Etiologija iki galo nėra žinoma, bet gali predisponuoti lėtinė saulės ekspozicija, atopija, tabakas. Glandulinio cheilito metu stebimas apatinės lūpos padidėjimas ir išvirtimas, matoma daugybė taškinių atvarų, kurias paspaudus išsiskiria seilė Pacientai jaučia lūpos “minkštumą ir gumbuotumą/gruoblėtumą, lipnią masę nudžiūnančią ant lūpų”. Taip pat gali atsirasti paviršinės žaizdos ar šašai. Yra aprašyti keli atvejai, kai iš glandulinio cheilito, vėliau išsivystė plokščialąstelinė karcinoma. Šis lūpų uždegimas dažniausiai diagnuozuojamas remiantis anamneze bei objektyvios apžiūros duomenimis. Gydymui naudojami vietinio poveikio gliukokortikoidai ar jų injekcijos, vietiniai ar sisteminiai antibakteriniai vaistai. Būtina naudoti apsaugines priemones nuo saulės.
- Granulominis cheilitas. Dar žinomas kaip Miescher’io cheilitas. Nuolatinis ar epizodinis, nežinomos priežasties, neįtemptas vienos ar abiejų lūpų patinimas. Tai yra reta liga, diagnozuojama dažniausiai jauniems suaugusiems žmonėms, tačiau gali atsirasti bet kuriame amžiuje ir nepriklauso nuo lyties. Ligos etiologija gali būti susijusi su alergija maisto produktams, genetiniais pakitimais, infekcijomis ir atopija. Pirmasis ligos pasireiškimas – viršutinės lūpos patinimas, dažnai imituojantis angioedemą. Pirmieji patinimo epizodai regresuoja per kelias valandas ar dienas. Ligai progresuojant, patinimo epizodai ilgėja ir gali sukelti nuolatinį patinimą, kuris gali apimti abi lūpas. Dažniausiai granulominis cheilitas pasireiškia kaip izoliuotas pažeidimas, bet gali būti susijęs su veidinio nervo paralyžiumi ir/ar sutrūkinėjusiu liežuviu (lot. lingua plicata), kuris siejamas su Melkersson-Rosenthal sindromu. Diagnozuojamas remiantis biopsijos histologinio ištyrimo rezultatais. Gydymui gali būti skiriami vietiniai, injekciniai ar sisteminiai gliukokortikoidai, antibiotikai (minociklinas, metronidazolis), dapsonas, talidomidas, anti-TNF preparatai, metotreksatas, alopurinolis bei operacinis gydymas.
Leišmaniozės sukeltas cheilitas
Pirminė gleivinių-odos leišmaniozė dažnai gali pasireikšti kaip cheilitas. Pirmiausia kliniškai atsiranda rausva papulė, kuri palaipsniui plečiasi ir išopėja arba atsiranda nuolatinis lūpų patinimas (lot. makrocheilia). Diagnozuoti šią ligą yra sunku, nes pažeidimai gali imituoti įvairias kitas cheilitą, sukeliančias priežastis – infekcines ir neinfekcines ligas, įskaitant lūpų pūslelinę, pirminį sifilį, granulominį cheilitą, bazinių ląstelių ar plokščialąstelinę karcinomas. Diagnozei nustatyti būtina biopsija, mikrobiologinis pasėlis ir PGR tyrimas.
Lūpų kampų cheilitas
Tai dažna uždegiminė liga, pažeidžianti lūpų ir burnos kampus ir/ar burnos ertmę. Atsižvelgiant į pagrindines priežastis, jis gali trukti kelias dienas arba išlikti ilgesnį laiką. Dar jis vadinamas kampiniu stomatitu, cheiloze ar perleche.Paprastai burnos kampuose atsiranda eritema, maceracija, pleiskanojimas ir skausmingi įtrūkimai. Pažeidimas dažniausiai būna abipus, gali būti skausmingas.
Lūpų kampų cheilitą sukelia pastovi per didelė drėgmė ir maceracija dėl seilių pertekliaus bei antrinė Candida albicans arba rečiau Staphylococcus aureus infekcija. Lūpų kampų cheilitas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, nepriklausomai nuol lyties, tačiau labiausiai yra būdingas vyresnio amžiaus žmonėms, nešiojantiems dantų protezus.
Rizikos veiksniai:
- Ortodontiniai prietaisai
- Netinkami protezai
- Sausos suskilinėjusios lūpos
- Burnos grybelinė infekcija
- Sisteminių antibiotikų ar gliukortikosteroidų naudojimas
- Bloga burnos higiena
- Su amžiumi susiję anatominiai burnos pokyčiai (viršutinės lūpos ir lūpų kampų nusileidimas žemyn, kai susidaro ryškios raukšlės ir jose užsilaiko seilių perteklius)
- Nykščio čiulpimas ir lūpų laižymas yra mažų vaikų lūpų kampų cheilito dažna priežastis
- Mitybos trūkumai (tiek vaikams, tiek suaugusiems): B grupės vitaminų, cinko trūkumas
- Kitos priežastys: cukrinis diabetas, Sjogreno sindromas, imunodeficitinės būklės, alerginės ar irritacinės reakcijos į burnos higienos priemones, burnos sausumą sukeliančių vaistų vartojimas (pvz.: izotretinoinas, acitretinas)
Diagnostika
Lūpų kampų cheilitas dažniausiai diagnozuojamas iš anamnezės ir objektyvios apžiūros duomenų. Candida albicans patvirtinimui reikalinga KOH mikroskopija. Įtariant kitus sukėlėjus – mikrobiologinis pasėlis.
Gydymas
Labai svarbi yra burnos ir lūpų kampų higiena, labai svarbu palaikyti sausus lūpų kampus, naudoti odos barjerą atstatančius kremus (pvz.: kremai su cinko oksidu). Esant Candida infekcijai skiriami priešgrybiniai preparatai, o nustačius bakterinę infekciją (S.aureus) – vietinio poveikio antibiotikai. Vaistai gali būti tepami iki 2-3 sav.
Šaltiniai:
- UpToDate: Cheilitis
- Cheilitis In: Fitzpatrick’s Dermatology in General Medicine, 7th ed, Wolf K, Goldsmith LA, Katz SI, et al. (Eds), McGraw Hill, New York 2008. p.362
- https://dermnetnz.org/topics/cheilitis/
- https://dermnetnz.org/topics/eczematous-cheilitis/
- https://dermnetnz.org/topics/allergic-contact-cheilitis/
- https://dermnetnz.org/topics/angular-cheilitis/
- https://dermnetnz.org/topics/exfoliative-cheilitis/
- https://dermnetnz.org/topics/glandular-cheilitis/