„Dermatovenerologijos naujienos 2016“ vainikavo lietuvos dermatovenerologų darbus
Birželio 10–11 dienomis iškilmingoje aplinkoje – Klaipėdos dramos teatre vykusi tarptautinė konferencija „Dermatovenerologijos naujienos 2016“ tarsi vainikavo Lietuvos dermatovenerologų draugijos veiklos metų darbus… Porai dienų draugėn susibūrę ne tik Lietuvos dermatovenerologai, bet ir specialistai iš visų trijų Baltijos šalių, aptarė odos ligų problematiką. Renginyje buvo pristatytos naujausios žinios dermatologijos, venerologijos ir estetinės dermatologijos srityse, aptarti nauji vaistai ir gydymo galimybės. Šio metinio renginio pirmoji diena buvo skirta mokslinei programai lietuvių kalba, antrosios dienos pranešimai buvo skaitomi anglų kalba.
Anot šios konferencijos iniciatorės ir pagrindinės organizatorės Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentės, VUL SK Dermatovenerologijos centro vadovės prof. dr. Matildos Bylaitės-Bučinskienės, konferencija ypatinga tuo, jog joje daugiausia dėmesio buvo skirta svarbiausiems dermatologų kasdienio darbo klausimams bei metų naujienoms, kurias, remdamiesi naujausia literatūra bei publikacijomis, savo pranešimuose pristatė lektoriai. Anot profesorės, dermatovenerologų kasdienio darbo pagrindas – moksliniai tyrimai ir patirtis, todėl, suprantama, praktine prasme ir buvo stengiamasi visa tai pateikti dalyviams, patarti, kaip šias naujausias žinias pritaikyti kasdienėje praktikoje, diagnozuoti, diferencijuoti odos ligas bei parinkti geriausią gydymo metodiką. Dabar, taikant individualų gydymą, standartinio gydymo jau nepakanka, nes kiekvienas pacientas yra skirtingas, taigi ir jo ligos simptomai taip pat gali skirtis.
Renginyje – žymūs pasaulinio lygio lektoriai
Konferencijoje buvo siekiama atkreipti dėmesį būtent į tai, kad gydytojas turi skirti maksimaliai individualią gydymo schemą, įvertinęs ne tik paciento skundus, simptomus, ligos formą, bet ir jo gyvenseną, savijautą ir pan.
Be Lietuvos dermatologų ir gydytojų, šioje konferencijoje pranešimus skaitė ir vaikų bei plastikos chirurgai. Tradiciškai renginyje dalyvavo žymūs pasaulinio lygio kviestiniai lektoriai: Europos dermatologijos ir venerologijos akademijos prezidentas prof. dr. Erwin Tschachler (Viena, Austrija), Europos dermatoonkologijos prezidentas prof. dr. Claus Garbe (Tiubingenas, Vokietija), prof. Johannes Ring (Miunchenas, Vokietija) bei lektoriai iš visų Baltijos šalių.
Šioje tarptautinėje konferencijoje ne tik buvo aptariamos vaikų ligos bei dažniausiai pasitaikančios įvairios veido odos problemos, bet ir regioninės dermatologijos aktualijos. Tam tikras dėmesys buvo skirtas ir onkologijai – atskirose sesijose jaunieji dermatologai pristatė klinikinius atvejus. Taip pat buvo kalbama apie palyginti naują, visame pasaulyje aktualizuojamą labai sudėtingą ligą, kurios išvengti ypač sunku ir kuri gydoma antibiotikais bei chirurginėmis intervencijomis. Žinoma, tam tikras dėmesys bus skirtas ir biologinei terapijai.
Pranešimai – įdomūs ir naudingi
Trumpai apžvelgiant lektorių (daugiausia – VUL SK Dermatovenerologijos centro atstovų) skaitytus pranešimus, norisi paminėti bent keletą jų, labiausiai sudominusių klausytojus.
Gydytoja J. Grigaitienė apžvelgė nėščiųjų dermatozių – odos ligų, kurios pasireiškia gestaciniu periodu ar iškart po gimdymo bei gali sutrikdyti nėščiųjų ir naujagimių sveikatos būklę, diagnostiką bei gydymo galimybes. Pranešėja taip pat dalijosi mintimis apie hiperhidrozės gydymo Lietuvoje galimybes. Gydytoja N. Jarušina plačiau supažindino su veido ir galvos plaukuotosios dalies bėrimų dermatoskopija – inovatyviu šiuolaikiniu neinvaziniu odos tyrimo būdu, kuris tampa vienu pagrindinių įrankiu nustatant įvairius gerybinius ir piktybinius odos darinius bei ligas. Apie vaikų ir paauglių egzantemas, kurias dažniausiai lydi infekcija, o tarp provokuojančių veiksnių svarbiausi ir dažniausi yra virusai, įdomų pranešimą perskaitė VUL SK Vaikų ligoninės gyd. I. Šaferienė. Dr. G. S. Lapinskaitės teigimu, burnos gleivinė yra savita kūno tąsa, prisitaikiusi specializuotai aplinkai ir funkcijai. Gleivinės epitelis yra biologiškai silpniausia barjero vieta, todėl burna dažnai pažeidžiama. Daktarė savo pranešime plačiai išnagrinėjo burnos ertmės ligų požymius ir gydymo galimybes.
Rožinė – lėtinis odos uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis skruostų, kaktos ir smakro odos paraudimu (eritema), įvairiais bėrimais ir smulkiųjų kraujagyslių išsiplėtimu. Anot pranešėjos I. Kisielienės, atsižvelgiant į ligos sunkumo laipsnį, bėrimams gydyti gali būti skiriamas keleriopas gydymas: vietinis (esant lengvai ar vidutinio sunkumo rožinei bei palaikomajam gydymui) ir sisteminis (kai vietinis gydymas neefektyvus ar esant vidutinio sunkumo-sunkiai ligos formai). Beje, rožinės sukeltai persistuojančiai eritemai mažinti ilgą laiką nebuvo efektyvaus gydymo – situacija pasikeitė pasirodžius naujam preparatui – brimonidino geliui. Lietuvoje jis registruotas 2015 m. rudenį.
Be jau minėtųjų pranešimų, daug dalyvių dėmesio sulaukė ir kiti puikūs odos ligų gydymo specialistai, savo srities žinovai – VUL SK Dermatovenerologijos centro gydytojai: prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė, A. Ramanauskaitė, D. Vanagaitė, M. Krivickaitė, R. Jurčiukonytė, O. Griščenko, T. Karmazienė, A. Šumila, J. Lauraitis, gydytojai iš kitų regionų – D. Jasaitienė, A. Bieliauskienė, A. Petkevičius bei kiti pranešėjai, tarp kurių – kolegos iš Latvijos ir Estijos ir jau minėtieji garsūs lektoriai iš Austrijos ir Vokietijos… Kaip visada – atitinkamas dėmesys buvos skirtas žvynelinei, ŽIV, grybeliui ir kitoms ligoms.
Greta specialių praktinių seminarų buvo organizuojama estetikai skirta sesija, kurioje aptartos aktualiausios estetinės problemos ir jų sprendimo būdai, pasitaikančios komplikacijos ir galimybės jų išvengti. Renginio organizatoriai – Vilniaus universiteto ir Lietuvos dermatovenerologų draugijos atstovai tikisi, jog apie 200 konferencijos dalyvių (ne vien dermatologai, bet ir kitų sričių specialistai, ir net slaugytojai) ne tik gerokai praplėtė savo žinias, bet ir įdomiai praleido laiką.
Parengė R. Pečeliūnienė
(Nuotr. R. Vadopalo)