Kokios maistinės medžiagos svarbios odos priežiūrai?
Gyd. Giedrė Tamulytė, prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė
Gražūs ir sveikai atrodantys plaukai bei skaisti oda – geros sveikatos atspindys. Siekiant turėti švytinčią, lygią ir sveiką odą, neužtenka vien laikytis teisingos odos priežiūros rutinos, t.y. prausti, drėkinti ir tepti apsaugą nuo saulės. Labai svarbu, kad jai pakaktų visų medžiagų, reikalingų pilnavertei organizmo ląstelių funkcijai palaikyti, tokių kaip riebalų rūgštys, mikroelementai ir vitaminai. Visos šios medžiagos gaunamos vartojant tam tikrus maisto produktus bei papildus. Taigi, kokios medžiagos turi daugiausiai įtakos odai?
- Vitaminas A. Įtakos odai turi nepriklausomai nuo to, ar yra gaunamas su kosmetinėmis priemonėmis, ar su maistu. Vitaminas, gautas su maisto produktais, apsaugo odą nuo UV spindulių ir sulėtina odos senėjimo požymius, skatina ne tik sveikų odos ląstelių, bet ir fibroblastų sintezę, kurie yra svarbūs gilesnių odos sluoksnių stangrumo palaikymui. Taip pat šis vitaminas svarbus odos barjerinės funkcijos užtikrinimui, kuri atsakinga už organizmo apsaugą nuo įvairių infekcijos sukėlėjų. Vit. A šaltiniai yra: kiaušiniai, pieno produktai, apelsinai, špinatai, morkos, saldžiosios bulvės. Kosmetinėse/vaistinėse priemonėse esantis vitaminas A ar jo derivatai sulygina odos spalvą bei mažina pigmentinių dėmių kiekį, skatina kolageno sintezę odoje, todėl lygina smulkias raukšleles ir yra svarbus aknės gydyme.
- Vitaminas C. Šviesina ir sulygina odos atspalvį, gerina odos hidrataciją, skatina kolageno sintezę, žaizdų gijimą, pasižymi antioksidaciniu veikimu, todėl apsaugo nuo aplinkos užterštumo ir stabdo odos senėjimą greitinančius procesus. Pastebėta, kad vitamino C poveikis yra stipresnis jį vartojant kartu su vitaminu E ir cinku. Vitamino C daugiausiai randama augaliniuose produktuose, pavyzdžiui guavoje, juoduosiuose serbentuose, raudonosiose paprikose, kiviuose, brokoliuose, kiek mažiau braškėse ir papajoje, špinatuose.
- Vitaminas D yra labai svarbus visiems organizmo audiniams. Odoje vitaminas skatina ląstelių vystymąsi, itin svarbus odos barjero formavimuisi, odos imunitetui bei plaukų augimui. Šis vitaminas ne tik mažina saulės neigiamą poveikį odai, bet ir skatina žaizdų gijimą. Pagrindinis vit. D šaltinis yra oda, kurioje jis gaminasi saulės poveikyje, jo taip pat yra menkės kepenėlių aliejuje, kiaušinio trynyje, skumbrės, tuno, lašišos ir jautienos kepenyse.
- Vitaminas E yra stiprus antioksidantas, slopinantis uždegiminius procesus, skatinantis žaizdų gijimą, storesnių plaukų augimą. Deja, jo antioksidacinis poveikis, naudojant vietinius produktus, saulės poveikyje yra stipriai slopinamas. Šaltiniai: migdolai, špinatai, saldžiosios bulvės, avokadas, saulėgrąžos.
- Omega 3 ir omega 6 riebalų rūgštys yra labai svarbios sudėtinės odos dalys. Jos yra natūralūs emolientai, kurie jaunina odą, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, mažina pleiskanojimą, maitina plaukų folikulus, skatina plaukų ataugimą, stiprina ir storina plaukus, gerina plaukų ir skalpo kraujotaką bei užkerta kelią plaukų slinkimui. Omega 3 riebalų rūgščių gausu moliūgų sėklose, žaliose lapinėse daržovėse, braziliškuose riešutuose, lašišoje, sardinėse, silkėje, skumbrėje. Omega 6 riebalų rūgščių gausu salotose, brokoliuose, alyvuogių aliejuje, pistacijų riešutuose, sezamų aliejuje, moliūgų sėklose.
- Cinkas – mikroelementas, kuris veikia kaip antioksidantas, yra labai svarbus apsauginei odos funkcijai. Skatina žaizdų gijimą, slopina uždegiminius procesus. Taip pat šis elementas mažina pleiskanų kiekį, labai svarbus plaukų augimui, jo trūkstant plaukai auga silpni, lūžinėja. Austrės, vėžiai, omarai yra pagrindiniai cinko šaltiniai, tačiau jo taip pat yra vištienoje, liesoje jautienoje, pupelėse, avinžirniuose.
- Selenas kartu su vitaminu E veikia kaip antioksidantai, slopinantys odos senėjimo procesus. Selenas pasižymi uždegimą mažinančiu poveikiu, skatina plaukų augimą bei mažina pleiskanų kiekį. Šaltiniai: kuskusas, makaronai, ryžiai, jogurtas, braziliškuose riešutuose (bartotelijos), jūros gėrybėse, įvairioje mėsoje.
Visos išvardytos medžiagos yra svarbios ne tik odai ir plaukams, bet ir bendrai sveikatai. Šios ir daugelis kitų mums reikalingų medžiagų gaunamos vartojant įvairų maistą, laikantis sveikos ir subalansuotos mitybos. Daugelį šių medžiagų taip pat galima gauti papildų dėka, tačiau joks sintetinis maisto papildas neatstoja natūralių vitaminų, mikroelementų esančių vaisiuose ar kituose produktuose. Visavertės mitybos dėka jus lydės ne tik gera išvaizda, bet ir gera savijauta.
Naudota literatūra:
- Mostafa WZ, Hegazy RA. Vitamin D and the skin: Focus on a complex relationship: A review. Journal of Advanced Research. 2015;6(6):793-804. doi:10.1016/j.jare.2014.01.011.
- Pullar JM, Carr AC, Vissers MCM. The Roles of Vitamin C in Skin Health. Nutrients. 2017;9(8):866. doi:10.3390/nu9080866.
- Gupta M, Mahajan VK, Mehta KS, Chauhan PS. Zinc Therapy in Dermatology: A Review. Dermatology Research and Practice. 2014;2014:709152. doi:10.1155/2014/709152.
- https://www.dietitians.ca/Your-Health/Nutrition-A-Z/Minerals/Food-Sources-of-Selenium.aspx
- McCusker MM1, Grant-Kels JM. Healing fats of the skin: the structural and immunologic roles of the omega-6 and omega-3 fatty acids. Clin Dermatol. 2010 Jul-Aug;28(4):440-51
- http://www.naturallifeenergy.com/omega-6-fatty-acid-benefits/
- Keen MA, Hassan I. Vitamin E in dermatology. Indian Dermatology Online Journal. 2016;7(4):311-315. doi:10.4103/2229-5178.185494.