Sezoninis odos niežėjimas

Gyd. Giedrė Šaltmerė, prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė

Niežėjimas – tai yra nemalonus pojūtis, kuris lemia norą kasytis. Šis pojūtis yra vienas dažniausių dermatologinių simptomų ir gali sukelti žymią neigiamą įtaką gyvenimo kokybei. Niežėjimas gali kilti dėl daugybės įvairių priežasčių, neretai gali būti sunku nustatyti pagrindinį niežėjimą sukeliantį veiksnį. Šis nemalonus simptomas gali būti pirminis, dar vadinamas idiopatiniu, t.y. be jokios dermatologinės ligos ar kitų žinomų etiologinių veiksnių, arba antrinis, kuris vystosi dėl daugelio įvairių priežasčių. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias niežėjimo priežastis besikeičiant sezonams.

Dažniausia odos niežėjimo priežastis yra odos sausumas arba jos barjero pažeidimas. Taip gali nutikti dėl staigių oro temperatūros pokyčių, pavyzdžiui, žiemos metu iš šiltų namų išėjus į lauką ir atvirkščiai, dėl aplinkos oro sausumo, dažno maudymosi, nudegimo saulėje ir kt. Ilgainiui užsitęsus odos sausumui, vystosi odos niežėjimas, o dar vėliau gali pasireikšti sausos odos dermatitas.

Predisponuojantys faktoriai:

• vyresnis amžius
• sausas aplinkos oras (žiemos metu, dykumoje, aukštumose, kelionių metu, naudojantis orą sausinančius aparatus, patalpų kondicionierius ir pan.)
• pernelyg dažnas maudymasis, ypač naudojant muilus ar detergentus
• įgyta ar paveldėta ichtiozė
• gretutinės ligos, pvz., skydliaukės funkcijos patologija (miksedema), nepakankama mityba (cinko ar riebalų rūgščių nepakankamumas), didelis svorio netekimas, limfoma
• tam tikrų vaistų vartojimas, pvz., retinoidai, diuretikai, proteinkinazės inhibitoriai

Klinikinis pasireiškimas

Sausos odos dermatitas pasireiškia sutrūkinėjusia oda, primenančia sutrūkinėjusį porcelianą ar sutrūkinėjusią išsausėjusią žemę. Būdingos daugiakampės, deimanto formos odos plokštelės, apsuptos rausvos ar raudonos spalvos ribomis, kurios formuoja tinklą. Gali varginti niežėjimas, dilgčiojimas, perštėjimas. Paprastai pasireiškia blauzdų srityje, tačiau sunkesniais atvejais, gali pasireikšti generalizuota eritema, lokaliu patinimu, pūslių susiformavimu.

Diagnostika

Asteatotinis dermatitas diagnozuojamas remiantis klinikiniu vaizdu, anamnezės duomenimis. Daugeliu atveju papildomi tyrimai nėra reikalingi. Skydliaukės funkciniai tyrimai rekomenduojami, jeigu pastebima ir kitų hipotiroidizmo požymių, pavyzdžiui, sausi ir suplonėję plaukai, letargija, sulėtėjimas.

Gydymas

Sausos odos dermatitas yra greitai į gydymą atsakanti liga. Siekiant geriausių rezultatų, reikia nustatyti veiksnius, kurie lėmė sausą odą, rekomenduojamos priemonės nurodytos žemiau. Stipraus uždegimo vietoje gali būti skiriami vietiniai gliukokortikosteroidiniai vaistai, taip pat uždegimą mažinti padeda nesausinantis odos kremas su cinku. Svarbu odai neleisti sausėti, kadangi asteatotinis dermatitas linkęs pasikartoti.

Bendros rekomendacijos:

• praustis šiltu vandeniu iki 15-20 min. trukmės
• naudoti bemuilius, aliejinius arba kreminius prausiklius, sindetus
• nusiprausus per 3 min. storu sluoksniu susitepti odą emolientais, tai daryti kelis kartus dienoje, o po kelių dienų pradėti tepti plonesniu emolientų sluoksnių. Rekomenduojama rinktis riebius emoliuentus, praturtintus lipidais.
• vengti šiurkščių, niežėjimą skatinančių audinių (pavyzdžiui, vilna)
• vengti skalbinių minkštiklių
• nagus kirpti trumpai
• vartoti pakankamai skysčių bei svarbu subalansuota dieta
• gretutinių ligų gydymas

Naudota literatūra:

1. Bolognia J. L., Schaffer J. V., Duncan K. O., Ko C. J. (2014). Dermatology Essentials. 1st ed. Pp. 103-104. Elsevier
2. Specht S, Persaud Y. Asteatotic Eczema. In: StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing; 2020 Jan-.Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK549807/