Tatuiruotė – kas, kaip ir kodėl?
Gyd. Giedrė Tamulytė, prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė
Tatuiruotė – tai piešinys ant kūno, kuris gali būti laikinas arba amžinas, priklausomai nuo atlikimo metodų bei naudojamų priemonių. Žodis „tatuiruotė“ yra kilęs iš taitietiško žodžio „tatau“. Anksčiau įvairiose tautose tatuiruotės buvo atliekamos siekiant pažymėti socialinį statusą, giminystės ryšius, tapimą suaugusiais. Šiais laikais tatuiruotės daugiausiai atliekamos siekiant išreikšti asmenybę, pažymėti tam tikrus asmeninius gyvenimo įvykius arba papuošti savo kūną.
Tatuiruotės skiriamos į dekoratyvines, atliktas profesionaliame ar neprofesionaliame salone, kosmetines, kurios dar vadinamos permanentiniu makiažu, traumines, atsiradusias po avarijų, sprogimo ir kitų nelaimingų atsitikimų, pigmentinėms dalelėms patekus į pažeistą odą, ir medicinines.
Profesionalios dekoratyvinės tatuiruotės atliekamos naudojant specialų prietaisą – „tatuiravimo šautuvą“, kuris adatos pagalba į odą suleidžia pigmentą. Tatuiruočių salonuose naudojamos spalvos gaunamos iš organinių dažų sumaišytų su sunkiaisiais metalais. Piešiniai yra gilesniuose odos sluoksniuose ir jiems atlikti naudojamos didelio tankio spalvinės medžiagos. Neprofesionalų atliktos tatuiruotės yra viršutiniuose odos sluoksniuose, nes pigmentas į odą patenka naudojant vielas arba adatėles, dažniausiai tatuiruotės yra juodos spalvos, kuri gaunama naudojant anglies turintį rašalą, todėl yra pašalinamos lengviau.
Tatuiruotės atliekamos pigmentą injekuojant/įterpiant į vidurinį odos sluoksnį – dermą. Tatuiravimo metu pažeidžiama jungtis tarp epidermio (viršutinio odos sluoksnio) ir dermos, todėl pigmentas pasiskirsto ląstelėse ir tarp jų. Po 2-3 mėnesių odos sluoksniams atsistačius, pigmentas lieka koncentruotas dermoje susiformavusiame randiniame audinyje.
Atliekant kūno piešinius galimos įvairios komplikacijos, kurios tam tikrais atvejais gali atsirasti nepriklausomai nuo atliekančio meistro profesionalumo, pavyzdžiui, alerginės reakcijos, randų susidarymas, vėliau išsivystantis nepasitenkinimas tatuiruote ir pan. (1 lentelė).
1 lentelė. Tatuiruočių atlikimo komplikacijos
| Infekcija | Infekcija gali išsivystyti dėl pažeisto odos barjero. Patekę mikroorganizmai sukelia uždegimą, kuris pasireiškia skausmu, paraudimu, patinimu. Galimos ir sunkios infekcijos, kurios pasireiškia stipriu karščiavimu, stipriau išreikštais anksčiau minėtais simptomais. |
| Krauju užkrečiamų ligų transmisija | Nesilaikant higienos reikalavimų tatuiruotės atlikimo metu, galimas užkrėtimas hepatito ar ŽIV infekcijomis. |
| Alerginės reakcijos | Tam tikrais atvejais galimos kontaktinės alergijos, tačiau nėra reglamentuotų testų tatuiruotės rašalo alergijai nustatyti. Nors alerginės reakcijos yra retos (dažniausiai išsivysto raudonam rašalui), tačiau neprognozuojamos. |
| Toksiškumas ir kancerogeniškumas | Rašalas, naudojamas kūno piešiniams, savo sudėtyje turi daug įvairių cheminių medžiagų, kurių dalis turi kancerogeninių savybių. Šiuo metu nėra nustatyto ryšio tarp tatuiruočių ir onkologinių ligų. |
| Randų susidarymas | Organizmas rašalą gali vertinti kaip svetimkūnį, todėl kyla imuninės reakcijos, galinčios lemti įvairių iškilimų ar randų susidarymą. |
| MRT komplikacijos | Magnetinio rezonanso tyrimo metu gali atsirasti deginimo, tinimo jausmas tatuiruotės vietoje. Dėl rašale esančių metalų, gali atsirasti vaizdinių artefaktų. |
| Nepasitenkinimas tatuiruote | Nustatyta, kad 30 proc. gailisi pasidarę tatuiruotę, o 10-20 proc. atvejų ieško galimybių ją pasišalinti. |
| Tatuiruotės šalinimas | Procedūra yra skausminga, gali atsirasti jos komplikacijų, be to ne visuomet pavyksta pilnai pašalinti piešinį. |
Kūno piešinių lokalizacijos įvairios. Jos neretai nulemtos tam tikros kultūros, pavyzdžiui, laikinosios chna tatuiruotės, populiarios Indijoje, dažniausiai atliekamos plaštakų, riešų, dilbių ir pėdų srityse. Tačiau labiausiai paplitusios ilgalaikių piešinių vietos yra pečiai, žastas, dilbis, riešas, nugara, apatinės kojų dalys, krūtinė.
Pastaraisiais metais Danijoje atlikto tyrimo metu, nustatytos įvairios tatuiruočių šalinimo priežastys, kurias galima suskirstyti į keletą grupių. Tai socialinis atstūmimas (stigmatizacija, jų pastebimumas, problemos kylančios darbe dėl tatuiruotės turėjimo), piešinio pokyčiai (prasta tatuiruotės kokybė ar jos išblukimas, pigmento slinkimas į aplinkinius audinius), asmeninai veiksniai (atsibodę piešiniai, subrendimas, jos susijusios su buvusiais partneriais, ištatuiruotos nenorimos detalės, pvz.: vardai, tekstai), sveikatos problemos (alerginės reakcijos, randėjimas, jautrumas saulėje).
Tatuiruotės gali būti šalinamos įvairiais metodais, tačiau pats saugiausias yra lazerinis būdas. Pagrindinis lazerio taikinys šalinant tatuiruotes yra jų pigmentas. Vienas iš naudojamų lazerių yra Q-switch YAG, kuris generuoja skirtingo ilgio bangas, reikalingas atitinkamai spalvai naikinti. Šis lazeris produkuoja infraraudonosios šviesos 1064 nm bangas juodos, 532 nm – raudonos, 585 nm ir 650 nm bangas mėlynos ir žalios spalvos pigmentui šalinti. Procedūros metu lazeris sukelia foto akustinę vibraciją bei išskiria energiją, kuri odoje virsta į kaitrą. Šie veiksniai lemia pigmento skilimą į smulkesnes dalelytes, kurios yra šalinamos per epidermį, kitas odos ląsteles (makrofagus – ląstelės, kurios šalina svetimkūnius) bei nuteka su limfa.
Kūno piešinių šalinimas lazeriu yra skausminga procedūra. Prieš ją manipuliacijos vieta nuskausminama vietiniais anestetikais, tačiau neretai skausmo pojūtis išlieka. Dažniausiai šalinimo procedūrą reikia kartoti kelis kartus, vidutiniškai nuo 4 iki 15 kartų. Tarp jų rekomenduojamas 4-6 savaičių laikotarpis.
Šalinant tatuiruotes nustatomas tam tikras lazerio impulsų greitis, po kurių šalinama sritis pabąla arba pagelsta, atsiranda paraudimas, patinimas, po kelių minučių – mažos kraujosruvos, o dar atokesniu laikotarpiu gali atsirasti šašeliai, mėlynės. Tai yra normalūs odos pokyčiai, kurie yra neišvengiami siekiant kokybiškai pašalinti odos piešinius. Tačiau, jeigu atsiranda nepakeliamas skausmas, sinkopė, hiperpigmentacija, hipopigmentacija, kraujavimas ir kiti pokyčiai, tai laikoma komplikacijomis (2 lentelė).
Tatuiruotės šalinimo rezultatai priklauso nuo įvairių veiksnių (3 lentelė), kuriuos gydytojas privalo aptarti su pacientu prieš pirmąją ir kitas procedūras. Ne visos tatuiruotės gali būti šalinamos, be to ne visoms prognozuojamas geras rezultatas. Pilnai tatuiruotės pašalinamos tik trečdaliui pacientų, tačiau apie 85 proc. pacientų yra patenkinti galutiniais rezultatais. Kaip nurodyta 3-ioje lentelėje, geresni rezultatai būdingi senoms, išblukusioms, vienspalvėms tatuiruotėms. Mažesnė tikimybė atsirasti odos hipopigmentacijai ar hiperpigmentacijai būdinga šviesesnio gymio žmonėms. Svarbu paminėti, kad žalios spalvos pigmentas yra pašalinamas sunkiausiai.
Siekiant geresnių rezultatų bei trumpesnio tatuiruotės šalinimo laikotarpio, svarbu kreiptis į gydytoją dermatologą, kuris turi patirties dirbant su lazeriais bei kūno piešinių šalinimu. Prieš procedūrą svarbu aptarti paciento lūkesčius ir iškilusius klausimus, informuoti pacientą apie procedūrą, galimus individualius rezultatus ir komplikacijas (1–5).
2 lentelė. Tatuiruočių šalinimo lazeriu komplikacijos.
| Nepakeliamas skausmas | Randėjimas |
| Hiperpigmentacija | Nepakankamas pigmento pašalinimas |
| Hipopigmentacija | Infekcija |
| Puslelės, pūslės | Kitų odos ligų paūmėjimas (psoriazė, atopinis dermatitas) |
| Kraujavimas | Paradoksinis tatuiruotės patamsėjimas |
| Prailgintas gijimas | Sinkopės/hipoglikemijos epizodas |
| Odos tekstūros pokyčiai | Kompartment sindromas |
3 lentelė. Faktoriai lemiantys tatuiruotės šalinimo trukmę ir rezultatus.
| Faktoriai | Mažesnio kiekio procedūrų poreikis | Didesnio kiekio procedūrų poreikis |
| Tatuiruotės tipas | Neprofesionalios, traumatinės | Profesionalios, kosmetinės |
| Spalva | Juoda/mėlyna, vienspalvė | Daugiaspalvė |
| Intensyvumas | Išblyškusi | Tamsi |
| Taisymas | Nebuvo taikytas | Tatuiruotė buvo koreguota |
| Laikas | Senas piešinys | Naujas piešinys |
| Ankstesnis šalinimas kitais būdais | Netaikytas | Taikytas |
| Lokalizacija | Viršutinės kūno dalys | Apatinės kūno dalys |
| Randėjimas | Nėra | Yra |
| Fitzpatrick odos tipas | I-III (šviesi oda) | IV-VI (tamsi oda) |
Literatūros šaltiniai:
- Possible complications of tattooing and piercing [Prieiga per internetą]. European Academy of Dermatology and Venerology. Adresas: https://www.eadv.org/posts/10
- A Brief History of Tattoos [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2020 m. rugpjūčio 20 d.]. Adresas: http://www.powerverbs.com/tattooyou/history.htm
- Khunger N, Molpariya A, Khunger A. Complications of Tattoos and Tattoo Removal: Stop and Think Before you ink. J Cutan Aesthetic Surg. 2015 m.;8(1):30–6.
- Small R. Tattoo Removal. A Practical Guide to Laser Procedures. 4th Edition. Wolters Kluwer Health; 2015. p. 133–62.
- Hutton Carlsen K, Esmann J, Serup J. Tattoo removal by Q-switched yttrium aluminium garnet laser: client satisfaction. J Eur Acad Dermatol Venereol. 2017 m. gegužės 1 d.;31(5):904–9.
