Susirgau žvyneline. Ką turėčiau žinoti apie šią ligą?
KAS YRA ŽVYNELINĖ?
Žvynelinė (psoriazė) yra labai dažna, lėtinė, autoimuninė, periodiškai atsikartojanti, uždegiminė odos liga. Ja serga apie 2–4 proc. Lietuvos gyventojų, pasaulyje šia liga serga 125 mln. žmonių. Žvynelinės pasireiškimą ir ligos eigą lemia genetiniai, vidiniai bei aplinkos veiksniai. Kartą susirgus, šia liga sergama visą gyvenimą.
Žvynelinė pažeidžia ne tik odą, galvos plaukuotąją dalį, bet ir nagų plokšteles. Odos bėrimus kartais (iki 15 proc. sergančiųjų) lydi sąnarių pažeidimai (psoriazinis artritas), gali pasireikšti ir kitos būdingos autoimuninės gretutinės ligos: uždegiminės žarnyno, širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas bei kiti metaboliniai sutrikimai. Taigi, šiuo metu žvynelinė yra suprantama kaip sisteminė liga, uždegimas apima ne tik odą, bet visą žmogaus organizmą.
Žvyneline gali sirgti tiek suaugę, tiek vaikai. Pastaraisiais metais stebime vis didėjantį vaikų susirgimo skaičių. Vienodai serga vyrai ir moterys. Iki 40 m. susirgę žvyneline laikomi I-o tipo, kaip taisykle su paveldimumu susijusi forma. II tipo žvyneline susergama vyresniame amžiuje.
Ar man žvynelinė išplis, mane suluošins ir atrodys taip kaip interneto puslapiuose? Norėtųsi nuraminti, kad perdiem nerimauti nereikia, nes žvynelinė iki 80 proc. sergančiųjų pasireiškia tik odos pažeidimais ir per visą gyvenimą išlieka lengvos bei lokalizuotos formos (bėrimai išlieka tik tam tikrose kūno vietose).
KAS SUKELIA AR PASKATINA ŽVYNELINĖS ATSIRADIMĄ?
Visada sergančiajam kyla klausimas, kodėl aš susirgau žvyneline, kodėl man taip nutiko? Žvynelinės atsiradimui reikšmės turi daugybė faktorių. Polinkis sirgti žvyneline glūdi mūsų genuose. Jei atsirado ligai būdingi bėrimai, vadinasi kažkas iš tėvų, senelių, prosenelių ar tolimų giminaičių sirgo ar serga šia liga. Mokslininkai pastebėjo, kad žvynelinė yra sutrikusio imuninio atsako liga, tačiau ne visiškai aišku, kodėl būtent tas ar kitas konkretus žmogus suserga šia liga. Aplinkos veiksnių klaidingai aktyvuotos imuninės ląstelės – T limfocitai skatina greitą odos paviršiaus ląstelių – keratinocitų dauginimąsi, jos nespėja subręsti ir kaupiasi odos paviršiuje. Šis procesas toks spartus dėl uždegimo, kad susiformuoja žvynelinei būdingos raudonos iškilios uždegiminės plokštelės, kurios būna padengtos gelsvu ar sidabriniu negyvų ląstelių žvynu.
Svarbu žinoti, kad žvynelinė nėra užkrečiama liga. Pasisveikinę su sergančiuoju, būdami jo draugijoje, niekaip neužsikrėsite. O jei susirgote žvyneline, tai nei draugai, nei vaikai ar kiti artimieji nuo jūsų neužsikrės šia liga.
Net jei ir būna polinkis sirgti žvyneline ir yra genetinė predispozicija, ne visada ši liga pasireiškia. Tačiau jei jūs nuolat patiriate nervinę įtampą, stresą, įvairias negatyvias emocijas – pyktį, nuoskaudas, nusivylimą, esate uždari, jautrūs vidumi, giliai išgyvenantys įvairias gyvenimiškas situacijas, pervargstate fiziškai ar sunkiai dirbate naktimis – gali atsirasti pirmieji ligos požymiai ar paūmėti seniai nurimusi liga. Dėl nuolat patiriamos nervinės ar gyvenimo tempo įtampos, krenta imunitetas, pažeidžiamos kepenys, ilagainiui sutrinka kasos funkcija. Žvynelinė gali pasireikšti ar paūmėti dėl ūminės ir lėtinės infekcijos (ypač dažnai β hemolizinio streptokoko sukeltas gerklės uždegimas, uretritai), gausaus ar nuolatinio įvairaus stiprumo alkoholio vartojimo, rūkymo, nesveikos mitybos bei medžiagų apykaitos sutrikimų.
KAIP PASIREIŠKIA ŽVYNELINĖ?
Žvynelinė dažniausiai pažeidžia odą, plaukuotąją galvos sritį ir nagus. Apie 80 proc. visų ligos atvejų sudaro bėrimai papulėmis ir plokštelėmis, tai vadinama plokšteline žvyneline. Odoje lėtai ar staiga susiformuoja kiek iškilusios, paraudusios, įvairaus dydžio, aiškių ribų plokštelės, padengtos gelsvomis ar balkšvomis stambiomis pleiskanomis, bėrimai atrodo lyg žvynai. Kadangi bėrimai mėgsta atsirasti labiausiai traumuojamose kūno vietose, visada reikia apžiūrėti alkūnių, kelių, juosmens sritis, tačiau plokštelės gali atsirasti ir kitur. Šios formos žvynelinės bėrimai gali būti ir pavieniai – tiek vokuose, tiek genitalijose, ausų landose ar veide.
Galvos plaukuotosios dalies žvynelinės plokštelės gali būti pavienės, menkos, pasireikšti, kaip smulkus pleiskanojimas, ar odos tiesiog paraudimas, arba sudaryti vientisą uždegiminį kietą luobą, tuomet dažnai sukelia odos niežėjimą. Jei bėrimai išplinta ir į kaktą, smilkinius, tai jau vadinama „psoriatine karūna“.
Jei žvynelinė atsiranda tik natūralių odos raukšlių srityje – pažastyse, po krūtimis, kirkšnyse, tarp sėdmenų, tarpvietės srityje, ji vadinama raukšlių žvyneline ir pasižymi intensyvesne raudona spalva, mažesniu pleiskanojimu bei skausmingais įtrūkimais, prisidėjusia antrine grybeline Candida infekcija, tačiau to gali ir nebūti. Šios srities žvynelinę yra sudėtingiau gydyti.
Lašinė žvynelinė dažniausiai pasireiškia po peršalimo vaikams bei jaunuoliams, ji yra išprovokuojama streptokokinės gerklės infekcijos. Po persirgtos infekcijos staiga visamekūne atsiranda smulkių rausvų lašeliais pakilusių išbėrimų. Lašinė žvynelinė per kelias savaites ar mėnesius pamažu praeina ir dažniausiai niekada nepasikartoja. Jei asmuo jau serga plokšteline žvyneline ir atsiranda smulkių išbėrimų iki tol nepažeistoje odoje, tai rodo žvynelinės progresavimą. Šiuo atveju išbėrimai retai praeina savaime, todėl reikalinga gydytojo dermatologo konsultacija bei intensyvesnis kompleksinis gydymas.
Delnų ir padų žvynelinė – stipriai varginanti ligos forma, linkusi atsikartoti, pažeisti gali tik delnus, arba ir padus. Ši forma pasireiškia ne tik kietomis plokštelėmis, įtrūkimais, skausmu, niežėjimu, sustorėjimais, bet gali atsirasti ir gausūs pūlinukai. Tai gana sudėtinga ligos forma, nes viską gyvenime darome rankomis, sunku be jų tiek darbe, tiek namie apsieiti, todėl iškart reikia ilgalaikio ir kompleksinio gydymo. Būtina atmesti alerginį komponentą, ar nėra kas alergizuoja delnų odą ir sukelia žvynelinės paūmėjimą. Tai negalią sukelianti ligos forma, dažnai sutrinka darbingumas.
Nagų pažeidimas pasireiškia mažomis duobutėmis (antpirščio fenomenas), raudonomis dėmėmis (aliejaus dėmės), kraujosrūvomis (rakštys), nagų kraštų pakilimu (onicholyzė), spalvos pakitimu, pageltimu, atsiradusiu nagų sustorėjimu, trupėjimu ir ponaginėmis raginėmis masėmis.
Sąnarių pažeidimas, psoriatinė artropatija, pasireiškia iki trečdaliui sergančiųjų žvyneline. Uždegimas gali apimti tik vieną sąnarį ar keletą jų (kelio, čiurnos, riešo, plaštakos, pėdų ar stuburo srityse). Pradžioje būna sąnarių sąstingis, paraudimas, patinimas, skausmas, vėliau uždegimui vystantis gali pažeisti sąnario kremzles, vesti prie invalidumo. Retkarčiais žvynelinė gali prasidėti nuo sąnarių pažeidimo, o odos pokyčiai atsirasti tik po 5 ar 10 metų. Čia jau reikalinga gydytojo įžvalga, gera ligonio apklausa ir jo ligos istorijos surinkimas. Sisteminis gydymas būtinas, nes uždegimas visada tik progresuoja, ir laukiant tik didėja neįgalumo tikimybė.
Išskirtinai retai pasireiškia išplitusi pustulinė žvynelinė ar generalizuota eritrodermija, kai žvynelinės pažeidžiama visa oda. Šiais atvejais skubiai reikalingas detalus ištyrimas ir gydymas dermatologijos ligoninėje. Jei staiga pasireiškė žvynelinė vyresniame amžiuje, jei oda atrodo labai keistai, lyg nuplikyta, greitai plinta, šlapiuoja, krenta svoris, reikėtų pasitikrinti dėl tuberkuliozės ir net ŽIV. Neretai žvynėlinės bėrimai būna imunodeficito pirmasis požymis.
KAIP NUSTATOMA, KAD SERGU ŽVYNELINE?
Žvynelinė nustatoma iš klinikinio vaizdo – kaip išberta oda. Liga diagnozuojama tiesiog apžiūrėjus viso kūno odą, ypač tas vietas, kur oda dažniausiai traumuojama – galvos plaukuotają dalį, delnus, padus bei nagų plokšteles. Gydytojas dermatologas surinkęs detalią paciento bei jo šeimos ligos istoriją, ištyręs paciento odą, gali atlikti psoriazei būdingą pakrapštymo metodą (Aušpico fenomenas – lengvai mentele pakrapščius bėrimą, stebimi smulkūs kraujo lašiukai). Šiuolaikinė dermatologija neįsivaizduojama be modernių tyrimo metodų, todėl ir Lietuvoje vis dažniau žvynelinės diagnozės patikslinimui taikomas dermatoskopinis ištyrimas rankiniu ar skaitmeniniu dermatoskopu. Jei bėrimas atrodo neįprastai, kuomet reikia diferencijuoti nuo kitų odos ligų, gydytojas dermatologas gali atlikti odos biopsiją, kurios metu paimamas mažas odos gabalėlis, atliekamas histologinis ištyrimas. Sergančiojo bendrai sveiktos būklei įvertinti atliekami ir laboratoriniai kraujo tyrimai. Jei įtariamas sąnarių pažeidimas, atliekami radiologiniai tyrimai, pacientas nukreipiamas gydytojo reumatologo konsultacijai.
ŽVYNELINĖ – MANO STIGMA
Sergantieji dažnai mato smalsius ar net įtartinus aplinkinių žavilgsnius, kas čia per odos bėrmai, nerimauja ar neužsikrės vien pažiūrėję. Kirpėjai dažnai atsisako apkirpti, masažo specialistai – atlikti masažą, neretai sergantieji išprašomi iš sporto klubų, baseinų ir pirčių kompleskso, neva nepatrauklus vaizdas, bijo, kad užkrės kitus. Žvynelinė neužkrečiama, galite visi būti ramūs. Taip, kartais ji atrodo nepatraukliai ne tik sergančiąjam, bet ir aplinkiniams. Pleiskanos kartais gausiai byra iš galvos ir yra ypač pastebimos ant tamsesnių rūbų, todėl sergantieji stengiasi rinktis šviesesnius rūbus. Jei nubertas visas kūnas, sergantieji žvyneline stengiais kūną pridengti rūbais, vengia rūbų trumpomis rankovėmis, vyrai – trumpų kelnių, moterys atsisako suknelių ar vilkėti trumpų sijonų. Jei stipriai pažeistas veidas, plaštakos, nagai, žmogus negali dirbti maisto pramonėje, gali netekti ir reprezentacinės išvaizdos reikalaujančio darbo biure.
Išmokti gyventi kartu su liga nėra lengva, tam reikia laiko. Sergant lengva žvyneline, problemos yra mažesnės arba jų visai nepatiria sergantysis. Sunkios formos žvynelinė – tai stipriai luošinanti, fizinę, emocinę ir psichinę negalią sukelianti liga. Būkime atidesni ir tolerantiškesni sergantiesiems.
Jei jūs sergate žvyneline, reikia taktiškai edukuoti aplinkinius, jungtis į bendraminčių būrį, taip lengviau bus suprasti, kad esate ne vieni, kad sergančųjų yra labai daug. O kartu galima rasti daugiau atsakymų ir tinkamų patarimų.
Prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė